tijūnystė

tijūnỹstė sf. (2) DP308, [K], Rtr, KŽ, tijū̃nystė (1); SD400, Sut, N istor. 1. tijūno, tarno, prižiūrėtojo pareigos, užimama vieta: Žinau, ką padarysiu, idant, kad būsiu išvarytas iš tijū̃nystės, priimtų mane ing namus savus DP305. Kolei jam tijūnỹstės neatims DP307. Būsiu atstatytas nuog tijūnystės Ev. 2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus valdytojo pareigos: 1522 m. visos Žemaičių žemės tijūnai ir bajorai ėmė skųstis didžiajam kunigaikščiui, kad seniūnas, nesilaikydamas duotos Žemaičių žemei privilegijos, pats skiriąs tijūnus, nors tijūnų skyrimas priklauso didžiajam kunigaikščiui, be kaltės atimąs iš tijūnų tijūnystes rš. 3. dvaro prievaizdo pareigos, užimama vieta: Jo (Rapolo) gyvenimo vaga pasikeičia nuo tijūnystės netekimo V.Myk-Put. 4. žr. tijūnija: Labai detaliai miškai aprašyti 1554 metų Vilniaus tijūnystės Nemenčinės ir Linkmenų valsčių inventoriuje sp.